Lietuvos Piliečių Sąjunga

Pagrindinis

Naujienos

Lietuvos Piliečių Sąjunga
Suaugusiųjų Skyrius

	Organizacijos įstatai
	Nori įstoti?
	D.U.K.

Lietuvos Piliečių Sąjunga
Jaunimo skyrius

Nuotr: (iš kairės) Tautinės partijos
LIETUVOS KELIAS pirmininkė dr. Lilijana Astra,
(centre) Lietuvos piliečių sąjungos pirmininkas Dionyzas Varkalis, (dešinėje)
Tautinės partijos LIETUVOS KELIAS vicepirmininkas Vilius Morkūnas

Dionyzas Varkalis gimė 1934 m. labai gražioje Žemaitijos vietoje – prie Germanto ežero, šalia Telšių.

Nuo pat vaikystės jis mėgo du nesuderinamus dalykus: vandenį ir metalą.
Pirmą svajonę pasiekė, kai tapo laivų mechaniku ir pradėjo dirbti įvairiose jūrinėse organizacijose.

Antra svajonė jį lydėjo visą gyvenimą – domėjosi dailiuoju metalo apdirbimu, baigė dailės mokyklą. Po to gilino savo žinias kaip laisvas klausytojas Dailės instituto Klaipėdos fakultete.

D. Varkalis stažavosi Vokietijoje, Peterburge. Nuo 1968 m. – tautodailininkas. Taip pat – Lietuvos restauratorių sąjungos narys. Dailininkas surengė nemažai personalinių metalo-gintaro parodų.

D. Varkalis visą savo gyvenimą rinko metalo, porceliano, sidabro, stiklo meninius darbus, senovinius pinigus, knygas, susijusias su Mažąja Lietuva ir ypač Klaipėdos kraštu.

ŠEŠTADIENIO INTERVIU:
Dionyzas Varkalis: ar ne į baudžiavos laikus sugrįžome?

Janina ZVONKUVIENĖ

Dionyzas Varkalis - ryški Klaipėdos miesto asmenybė, apie kurią vertėtų atskirą knygą parašyti. Maištaujanti menininko dvasia niekada negalėjo būti abejinga jokiam absurdui, kuris išryškėdavo mūsų gyvenime. D.Varkalis ne kartą kilo į revoliucinę kovą. Jei bendraminčiai išlakstydavo į šalis, ėjo vienas. Reikia būti buvusiam "tarybiniu", kad nors šiek tiek būtų galima suvokti, kas buvo iš tiesų drąsu. Juk nuo pirmojo Sąjūdžio laikų praėjo tik 15 metų. Istorijai tai menkutis laiko tarpas. Prisiminkime, kad tarybiniais laikais už kiekvieno kampo tykojo po septynias baimes: bijoti reikėjo visko - kalbėti, rašyti, ką nors organizuoti, juokauti, pasakoti anekdotus, jeigu tokiems veiksmams nebuvo partijos direktyvų ir nurodymų. Net ką nors vertingesnio kolekcionuoti ir namuose laikyti kolekciją taip pat buvo neleidžiama. D.Varkalis sako, kad pati jo giminės šaknis - revoliucinė. Prosenelis Petras Varkalis buvo Kenstaičių bažnyčios ir vienuolyno gynėjas, kai caro valdžia nusprendė jį uždaryti. Tai antrosios Kražių skerdynės, pasibaigusios caro žandarų pergale.

Dionyzas Varkalis Klaipėdoje gyvena nuo 14 metų - glaudėsi pas seserį. Daug kas bėgo iš kaimų į miestą, kad neišvežtų. O Klaipėdoje kūrėsi pramonė. Dionyzą visada traukė metalas, meninis jo apdirbimas. Nejusdamas, kada rytas, kada jau vakaras, stovėdavo, kol vaikas buvo, Šarkio kalvėje ir stebėjo žaizdrą, "iki minkštumo" įkaistančią geležį ir mintimis jau vyniojo iš jos savo kūrinius... Su draugais jau buvo vėjo malūną pasistatę. Bet kelias į darbą buvo tiesesnis ir lengvesnis nei į meną. Nors nė pro vieną meno dirbinį "arčiau metalo" Dionyzas negalėjo praeiti ties juo nesustojęs. Surinko didžiulę ir vertingą Mažosios Lietuvos taikomosios dailės kolekciją, ilgus metus eksponuotą P. Domšaičio (paveikslų) galerijoje. Kolekciją perleido Lietuvos dailės muziejui su sąlyga, kad ji būtų eksponuojama Klaipėdoje. Senamiestyje atrado užgriuvusią XIX a. kalvę, išsaugojo ją, organizavo statybą, kad būtų kur įrengti kalvystės muziejų, kurio ekspoziciją taip pat (oficialiu raštu) padovanojo miestui. D.Varkalis taip pat yra vienas iš keturių Laikrodžių muziejaus idėjos pradininkų. 20 metų "ėjęs į jūrą", daužytas štormų ir likimo, D.Varkalis buvo vienas pirmųjų ir aktyviausiųjų Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių. Paskui iš Sąjūdžio pasitraukė – kaip ir daugelis išmintingų asmenybių. Dabar D.Varkalis yra Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus mokslinis bendradarbis. Daugiau laiko skiria kūrybai ir darbui su moksleiviais. Sako, jog būtent šie užsiėmimai jam teikia dvasinės ramybės. Tiesiog kalvėje ir pasikalbėjome.

- Kaip jūs dabar gyvenate? Ką veikiate?

- Rengiuosi parodai, kuri turėtų vadintis "Gamta ir metalas". Pagaliau galiu daugiau laiko skirti kūrybai. Ypač daug bendrauju su moksleiviais. Tiesiog čia, šioje kalvėje, vedu jiems gyvosios istorijos pamokas. Šis bendravimas su jaunimu man kaip atgaiva... Aš turiu ką papasakoti.

Skaityti toliau